Šie metai buvo audringi – reta džiugių naujienų prošvaistė primena, kad pasaulis dar turi vilties. Viena iš tokių smulkmenų buvo liepą prie Havajų salos atrasta nauja ryklių rūšis – žiburių šeimos narys Etmopterus lailae .

Žiūrėti susijusius
Gyvam Grenlandijos rykliui gali būti daugiau nei pusė tūkstantmečio
Blogos klimato kaitos naujienos: visiškai klydome dėl istorinės vandenynų temperatūros
Ilga interneto kabelių apsaugos nuo ryklių istorija
Aptariami rykliai skleidžia eterinį švytėjimą, žinomą kaip bioliuminescencija, nors ir ne tokį, kokį mes kada nors matėme anksčiau. Dauguma tamsoje šviečiančių būtybių savo spindesį pasiekia išskirdami bioliuminescencines chemines medžiagas arba simbiotines bakterijas. Tačiau Etmopterus lailae atmetė šią tendenciją, skleidžia šviesą iš mažyčių liaukinių organų, žinomų kaip fotoforos.
TAIP PAT SKAITYKITE: gyvam Grenlandijos rykliui gali būti daugiau nei pusė tūkstantmečio
Be žibintų ryklių, yra tik viena kita ryklių šeima, kuri pasižymi tokiomis pat bioliuminescencinėmis savybėmis, tai yra aitvariniai rykliai (Dalatiidae), todėl šis atradimas yra gana ypatingas. Šviečiantys plėšrūnai buvo aptikti Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų Havajų salų vandenyse.
Kas yra bioliuminescencija?
Bioliuminescencija yra šviesos spinduliavimas, prieš kurį įvyksta biocheminė reakcija, požymis, užregistruotas daugiau nei 700 gyvūnų genčių. Didžioji dalis bioliuminescencinių gyvūnų gyvena vandenyne ( 2011 m. „Wired“ pranešė, kad 80–90 procentų giliavandenių gyvūnų turi tokį gebėjimą), o vaizdas, kurį gražiai atgaivina visų mėgstama „ Pi gyvenimo“ scena…
Bioliuminescencija skiriasi nuo šviesą skleidžiančių analogų fosforescencijos ir bioliuminescencijos tuo, kad jai nereikia būtinos saulės šviesos (ar kitos elektromagnetinės spinduliuotės), kad būtų sukurta šviesa.
Žibintrykliai šiek tiek nukrypsta nuo žuvų fotoforų šviesos spinduliavimo tendencijos apskritai, o pastarosios yra linkusios skleisti šviesą gamindamosi simbiotinėms bakterijoms arba savo cheminėms reakcijoms.
Tuo tarpu mokslininkai išsiaiškino, kad aksominiai pilvo rykliai panašiai skleidžia matomą šviesą per fotoforas. Tačiau šių mažyčių organų – fotogeninių ląstelių sankaupos, vadinamos fotocitais – biologinė sandara rodo, kad jie taip pat dalyvauja atliekant daugybę kitų funkcijų, įskaitant maskavimą, bendravimą ir tinkamo porininko radimą (švytintys lytiniai organai leidžia mėginiams identifikuoti priešinga lytis).
Tai štai: bioliuminescencija nėra tik tamsoje švytintis stebuklas. Atvirkščiai, jis tarnauja ūmiems evoliuciniams tikslams – pagerinti savisaugą, bendravimą tarp rūšių ir dauginimosi.